Naudinga žinoti

Kas gali atstovauti teisme fiziniam asmeniui civilinėje byloje? Juridiniam asmeniui?
Tipinė advokato veikla - atstovavimas klientams ir jų interesams (dažniausiai bet kurios instancijos teisme). Advokatas yra universalus atstovas, galintis atstovauti palaikant teisinius ryšius su valstybės ir savivaldybių įstaigomis, įmonėmis, organizacijomis ir privačiais fiziniais ir juridiniais asmenimis.

Jūsų turtinės teisės pažeidžiamos - kokį efektyvų gynimo būdą pasirinkti?

SUTARČIŲ TEISĖ

      1. Ar galima pareikšti ieškinį teismui, prašant įpareigoti atsakovą sudaryti sutartį?

- Galima tik tais retais atvejais, kai įstatymas numato pareigą sudaryti sutartį. Dažniau tai nėra numatyta ir pagal susiklosčiusią teismų praktiką pareikštas ieškinys dėl įpareigojimo sudaryti, pvz., privačiam asmeniui priklausančio namo, pirkimo-pardavimo sutartį yra ydingas ir negalimas iš principo. Toks reikalavimas prieštarauja vienam pagrindinių civilinės teisės principų – sutarties laisvės principui. Vadinasi, tiek preliminarioji sutartis, tiek vienašalis įsipareigojimas sudaryti sutartį ateityje nėra ginami teisme pagal ieškinį, kuriuo prašoma įpareigoti sudaryti sutartį.

DAIKTINĖ TEISĖ

      2. Ką daryti žemės savininkui, kai jo žemės sklype stovi kitam asmeniui priklausantys pastatai, ir nepavyksta geruoju susitarti dėl atlyginimo už žemės sklypo (jo dalies) naudojimą?

- Praktikoje pasiteisinęs gynybos būdas – daikto savininko kreipimasis į teismą su ieškiniu dėl servituto visam ar daliai žemės sklypo nustatymo teismo sprendimu ir kompensacijos (vienkartinės ar periodinės) už naudojimąsi juo priteisimo. Kompensacijos dydis yra įrodinėjimo teisme dalykas.

VERSLO TEISĖ

      3. Kada kreditorius turi teisę reikalauti padidintų palūkanų už pavėluotus mokėjimus?

- Kreditorius turi teisę prisiteisti vieno mėn. VILIBOR, padidinto 7 procentiniais punktais, metines palūkanas tada, kai atlikti mokėjimus vėluojama pagal komercinį sandorį. Tai yra sandoriai tarp asmenų, kurie verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų normos, šios palūkanos skaičiuojamos ir nuo teismo priteistos sumos, kurią sudaro pagrindinė skola kreditoriui ir papildomi reikalavimai (pvz., palūkanos, delspinigiai).

      4. Ar gali kredito davėjas (bankas) reikšti skolininkui ieškinį priteisti išduoto kredito skolą bendra ginčo teisenos tvarka, kai už kreditą įkeistas šio skolininko turtas dar nėra parduotas iš viešųjų varžytynių specialia, pagreitinta skolos išieškojimo per hipotekos teisėją procedūra?

- Kadangi hipotekos sutarties šalys susitaria kredito grąžinimą užtikrinti įkeičiamu daiktu, tai, skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrintos prievolės, išieškojimas visų pirma nukreipiamas į įkeistąjį daiktą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs taisyklę, kad tik jeigu pardavus įkeistą turtą varžytynėse gaunama mažesnė suma, nei priklauso hipotekos kreditoriui, jis gali reikalauti išieškojimo iš skolininko kito turto. Jau užvestame procese priimta hipotekos teisėjo nutartis už skolą parduoti iš varžytynių įkeistus daiktus, priklausančius skolininkui, vertintina įvykdyta tik iš dalies ir naujas procesas pagal ieškinį kredito gavėjui dėl tos pačios skolos nutrauktinas: antstolis, kreditoriui pasinaudojus minėta teise reikalauti išieškoti iš skolininko kito turto, tęsia šios hipotekos teisėjo nutarties priverstinio vykdymo veiksmus kito turto atžvilgiu.

ŠEIMOS TEISĖ

       5. Ar gali būti, kad nekaltai dėl santuokos iširimo šaliai priteisiamos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis, užmokestis už advokato paslaugas, ekspertizės atlikimo išlaidos, kt.) santuokos nutraukimo byloje?

- Teismui nusprendus, kad šalių santuoka nutraukiama dėl kito sutuoktinio kaltės, pirmojo sutuoktinio patirtos bylinėjimosi išlaidos vertintinos kaip jo patirta žala, susijusi su santuokos nutraukimu. Taip pat vertintina, kad teismo sprendimas yra priimtas sutuoktinio, nekalto dėl santuokos iširimo, naudai. Todėl šiam sutuoktiniui priteistinos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir bendro turto vertės nustatymo išlaidas.

BANKROTO TEISĖ

        6. Ar bankrutuojančios įmonės akcininkai (ar kiti kreditoriai) gali reikšti ieškinį teismui priteisti nuostolius iš bankroto administratoriaus?

- Gali esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms. Pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teisės aktuose nustatytos varžytynių vykdymo tvarkos pažeidimas (dėl kurio padaryta žala kreditoriams) lemia bankroto administratoriaus civilinę atsakomybę. Teismai pripažįsta bankroto administratoriaus ypatingą teisinę padėtį bankroto procese: bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos visiems kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei).

        7. Ar bankroto administratorius yra besąlygiškai saistomas kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimų net tada, kai jie pažeidžia teisės normas, kitų kreditorių (likusių mažumoje) ar skolininko teises?

- Įstatyme nesuformuluota teisės administratoriui skųsti teismui kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimus. Tačiau ši teisė kyla iš administratoriaus, kaip specialaus bankroto teisės subjekto, turinčio specialią įstatymo jam suteiktą kompetenciją, teisinės padėties ir yra vienareikšmiškai pripažįstama teismų praktikoje.

TEISMO SPRENDIMO VYKDYMAS

        8. Kada teismas, priimdamas sprendimą, jame nurodo turto (pvz. perduotų realizuoti prekių, santuokoje įgytų kilnojamųjų daiktų), priteisto ieškovui natūra, vertę?

- Pagal įstatymą teismas visais atvejais privalo nurodyti natūra priteisiamo turto vertę – taip yra papildomai užtikrinamos ieškovo teisės, įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas ir įvykdomumas. Praktikoje dažniau ginčo daiktų kaina paminima tik teismo sprendimo aprašomojoje dalyje, o jo rezoliucinėje dalyje teismas tiesiog priteisia daiktus natūra, ir nenurodo, kad alternatyviai priteisia ir šių daiktų vertę. Deja, tokiu atveju paaiškėjus, kad priteistų daiktų nėra (atsakovas gali šiuos daiktus paslėpti, sunaikinti, perleisti, daiktai gali sugesti ir pan., kas pasitaiko su materialiomis vertybėmis), ieškovui tenka pakartotinai kreiptis į teismą. Taigi iš esmės atsiranda prielaidos jau išsamiai išnagrinėtos teisminės bylos tąsai (teismo nutartis, priimta dėl priteistų daiktų vertės, taip pat gali būti skundžiama). Vadinasi, rekomenduotina ieškinio reikalavimą teismui priteisti daiktus natūra formuluoti su alternatyva ir dėl šių daiktų vertės.

  

Aukščiau pateikta teisinė informacija yra bendro rekomendacinio pobūdžio. Tai – advokatės nuomonė, pagrįsta galiojančių LR teisės aktų ir naujausios teismų praktikos analize, kuri nėra absoliuti tiesa ir, esant individualių aplinkybių, gali būti nuginčijama. Siekiant teisingai, išsamiai ir tiksliai įvertinti Jūsų individualią situaciją, prašome susisiekti su advokate Melita Cibulskaite, telefonu +370 614 44655.

  

Visos teisės saugomos. Kopijuoti ir platinti skelbiamą informaciją be advokatės M. Cibulskaitės sutikimo draudžiama

 

Advokatai Vilniuje su patirtim | Patyręs advokatas | Atstovavimas teisme | Advokato paslaugos | Civilinių bylų advokatas | Advokatas Vilniuje | Advokatų kontora.